rankovė

rankóvė sf. (1) 1. SD315, R, N, K drabužio dalis, dengianti ranką: Jupa su rankóvėm, o šlebė be rankóvių J. Apsivilk šitais [marškiniais], su rankóvėm – atsikasojai, ir gerai Smal. Rankóvėj skylė pratrūko Šlčn. Išvirkščia rankóvė Dkš. Rankóvėm siaurą ausdavom audeklą Ck. Rankóvė įkišta į kišenę (be rankos) Grz. Ema marškinius, žiūri – žalktys rankóvėn inlindęs (ps.) Dgč. Kai tas užmiega, tai tie rankóves sumauna ir akmenį įdeda Krs. Kad nori, kad vyras niekados nemuštų, tada reikia vestuvinių marškinių rankoves surišti LTR(Klp). Rankos man netaria, aš negaliu pamelžt karvės, už rankóvių bėga Mžš. Negi aš tau iš rankóvės iškratysiu, jei da nepadaryta [valgyti] Brž. Ašarelėm burną prausiau, rankovele šluosčiau (d.) Prng. Kubilas pilnas kraičių, vieni be padurkaičių, kiti be rankovaičių LTR(Graž). Rankovaĩtės vė trumpos LKT207(Graž). Rankovýtės įsutės OG164. | Rankovė geležinė kareivių SD86. | prk.: Žiemai turiu rankóvę šermukšnių (ant lazdos sukabinėtų šermukšnių kekių) Dbč. ^ Kokia tę karvė – kai rankóvės dydžio Pls. Priekulė kai rankóvė (mažas, nusitęsęs miestelis) Sg. Ta pieva ilga kaip rankóvė Gg. Didesniam rūbui didesnės ir rankovės reikia (apie išlaidumą) An. Diena kaip į rankóvę įsmuko Šv. Išsivertė iš kailinių į rankóvę (sakoma, kai žmogus nusigyvena, pažeminanamas) Lkv. Kap tu nedaryk – trečios rankóvės neinsiūsi (neįmanoma, nepadarysi) Pls. Iš kamzelkos rankóvę uždarbujau (nieko neuždirbau) Pls. Pati – ne rankovė, nenupjausi LTR(Rm). Žmogus – ne rankovė, neišversi LTR(Trg). Ne rankovė – nebišversi, ne kišenė – nebenupjausi, būsi jau Tupikienė, ir tiek Žem. Ką padarysi – ne rankovė, neišversi Grv. Visko yra, tik valgyk, rankóves atsiraitęs Pšl. Greibk, atsiraitęs rankóves! Trk. Nedėk už ančio, išlįs per rankovę LTR(Prn). Kaip vardas? – Rankóvė. – Kaip pavardė? – Išsimovė (nenorint pasakyti) Krs, Krš. Par rankóvę turi žvaigždes suskaityti (toks žaidimas) Plt. Kunigas par rankóvę buzą srebia (kaminas) Dv. Kunigo rankóvė midų geria (aukštinis) Lg, Rk, 2. Kb, Klp siauras audeklas: Kaip įmanydamas iš šitos rankovės pasiūk kelnes Jž. Dvi sienas rankovių išsiaudžiau Ktk. Dar pirmi metai kaip marčiauna, jau rankóvių pristigo Ds. Dar tai nor stovai atsilsi, o pirma – drobės, sambraukės, pakulniai, rankováitės Krok. Atavežė karavojaus, dovanų: juostų, abrūsų, rankóvių Tvr. 3. mažas maišelis biriems daiktams pilti: Supylė miltus į kažkokią rankovę, lyg nebūtų gero maišo Jnš. Grūdus rankóvėsna raznešė Arm. O tos panos paėmė kamuolį, šepetį ir druskos rankovaitę ir bėgt iš tos stubelės BsPIV94. Pilk, Jonuk, rankováitėn pelenaičius (ps.) Drsk. ║ kiekis, telpantis tokiame maišelyje: Aš tau atnešiu kruopų rankovelę Švnč. Atnešė gi rankovė̃lę miltų Upt. Viena kruopų rankovė̃lę, kita miltų sėtuvėlę už arielką duoda JD856. Te rankóvė kruopų, nesakyk mergomi, nedaryk an juoko DrskD242. ║ Tvr maišelis sūriui slėgti: Iton rankovėn supyliau tris puodynes Ad. 4. Lnkv, Ppl nuo krosnies einanti kreivoji dūmtraukio dalis: Iš koptūro eina rankóvė in kaminą Ps. Kamino rankóvės eidavo iš kambarių, iš gryčios Sml. Matyt, rankovė užako, kad pečius nebetraukia Sdb. Išvaikyk suodžius iš rankóvės Všk. 5. Vb, Pln ppr. audeklu apsiūta anga kam nors byrėti, tekėti: Atkabink maišą nuo tos rankovės: tuoj bus artipilnio rš. Pro aną rankóvę turi grūdai bėgti Lš. Prie kombaino pritvirtinta audeklinė rankovė rš. Levukas numetė grūstuvą, uždarė rankovę, o Indrė skubiai nutempė pilną maišą į kampą J.Avyž. 6. siauras vandens, žemės ar ko kita ruožas, juosta: Jūrių rankóvė, siauruma KII213. Nedidelė marių rankovė L30. Ant… upių: rankovių, kuriomis Nilas teka į jūrą Bb2Moz7,19(komentarai). Beariant gale pasidarė rankóvė, dabar dėl jos reikia sukintis Jnš. Aplinkui pakraščiais tęsiasi kaimas, pasidalinęs į keturias rankoves arba gatves VŽ1905,189. Debesio rankóvė užėjo, ir lyja va stambiais lašais Mrj. Jau Jenė baldų daugiau turi nei Genė toj rankóvėj (mažame, siaurame kambariuke) Snt.

◊ į rankóvę suvarýti įveikti kalbant, nuginčyti: Jurkus mandrus mandrus, o Šarkauskūtis suvãrė aną į rankóvę kaip matai Kv.

išverstà rankóvė iškreiptas žodis: Mūs ūtarka pilna išverstų̃ rankóvių Dv.

iš vienõs rankóvės panašūs, tokie pat: Tėvas ir Antanas iš vienõs rankóvės Snt.

kaĩp iš [kùnigo] rankóvės gausiai, stipriai: Kad duoda vėjas nuo Pyvesos, teip kaĩp iš rankóvės Slm. Apsiniaukė dangus, tėškė lietus, merkė kelias dienas kaip iš kunigo rankovės J.Balt. Visa minia kaip iš rankovės suriko: lai gyvuoja! rš. Geri nūnai, mieliausias sveteli, midų kaip iš rankovės. Tuoj teks tau patalan gulti V.Krėv. Bėrė kaip iš rankovės anekdotus rš.

kaĩp ìšvirkščios rankóvės apie nederantį, netikusį pasakymą: Kad pasakys ką, tai kaip išvirkščios rankovės rš. kaĩp rankóvės išvir̃to pakeitė pažiūras, prisitaikė: Užejo vokiečiai – visi [turčiai] kàp rankóvės išvir̃to Rš.

ne į rankóvę šlúostęs nósį ne prastuolis, kilmingas: Jis esąs ne jeb koks susna ir ne į rankovę šluostęs nosį rš.

verstà rankóvė kas išsižadėjęs savo įsitikinimų, nusistatymo: Jei tu tekėtum už jo, kitaip nevadyčiau, kaip verstà rankóvė Snt.